Video

3/31/2015 4:26:57 PM

Landi gjerman NRW – Shumė arsye pėr t'u afruar nė Shqipėri

Duke folur pėr bashkėpunimin dypalėsh Ministri Erion Veliaj ftoi investimet gjermane tė vijnė nė Shqipėri pėr tė pėrfituar nga mundėsitė qė vendi ofron nė kėtė moment nė shumė sektorė







TIRANE - Investimet e huaja mbeten jetike pėr rritjen ekonomike tė Shqipėrisė. Lidhur ngushtė me stabilitetin politik, rritja ekonomike pėrcakton nė fund tė fundit dhe ritmin e afrimit tė Shqipėrisė me BEnė. Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl nė Ballkan, por njė vend qė ka nėnshkruar marrėveshjen e tregtisė sė lirė CEFTA, e cila e ngre tregun nė nivelin e 26 milionė konsumatorėve. Interesi i investitorėve gjermanė pėr tė investusar nė Shqipėri dhe i investitorėve shqiptarė pėr tė bashkėpunuar me kompani gjermane ka ardhur ndėrkohė duke u rritur shumė. Kėtu bėn pjesė edhe Landi gjerman NRW, i cili mbahet si njė nga zonat kyēe tė industrisė dhe njė nga qendrat kryesore ekonomike tė Gjermanisė.

Ky Land arriti nė vitin 2012 njė prodhim tė brendshėm bruto prej 582,1 miliardė Euro. Landi i Renanisė Veriore - Vestfalisė me 17,5 milionė banorė zė vendin nr.1 tė investimeve gjermane dhe ėshtė njė nga tregjet mė tė mėdha europiane.

NRW mbahet edhe si vendi nr.1 i panaireve tregtare nė mbarė botėn. Volumi i tregtisė arrin nė 385 miliardė euro. NRW pėrbėn 22% tė fuqisė blerėse gjermane dhe ėshtė njė prej vendeve mė tė pasura me peizazhe kulturore dhe argėtuese. Ky land ėshtė vendi kyē nė botė, pasi 16 nga 50 kompanitė mė tė mėdha nė Gjermani e kanė selinė e tyre nė kėtė land.

Pėr kėtė arsye nė Tiranė u zhvillua javėn e kaluar Tryeza e Rrumbullakėt “Ditėt e dialogut Shqipėri-NRW”, nė kuadėr edhe tė vizitės sė tij tė parė nė Shqipėri tė Sekretarit tė Shtetit pėr Ekonominė, Energjinė, Bizneset e Mesme dhe Profesionet e Landit tė Renanisė Veriore- Vestfalisė, Dr. Günther Horzetzky.

E organizuar nga Ambasada Gjermane nė Tiranė nė bashkėpunim me Konsullen e Nderit tė Shqipėrisė nė Esen, zonja Anduena Stephan si dhe nga Shoqata Integrative Gjermano -Shqiptare, IDEAL, nė kėtė aktivitet ishte i ftuar Ministri i Zhvillimit Ekonomik, Turizmit, Tregtisė dhe Sipėrmarrjes, z. Arben Ahmetaj dhe njė numėr pėrfaqėsuesish tė lartė tė institucioneve dhe bizneseve nga tė dy vendet.

Temė kryesore ishte bashkėpunimi bilateral mes landit NRW dhe Shqipėrisė, mes Dhomave tė Tregtisė dhe Industrisė, projekte tė pėrbashkėta nė fusha prioritare si industria e minierat apo dhe turizmi e tregtia e produkteve te industries se lehte dhe ushqimore, angazhimi i diasporės shqiptare te ketij Landi ne transferimin e eksperiences unike qe poseidon ky land ne sektoret e mesiperm.

Nė fjalėn e tij ministri Ahmetaj pėrmendi reformat qė qeveria shqiptare ka ndėrmarrė dhe po vazhdon tė bėjė nė sistemin energjetik, pensione, kuadri makroekonomik e fiskal, territoriale-administrative dhe ajo mbi klimėn e biznesit me qėllim zhvillimin e njė ekonomie tė qėndrueshme dhe afatgjatė. Ministri u ndal gjithashtu nė aspektin rajonal me qėllim bashkėpunimin pėr krijimin e njė tregu rajonal tė integruar dhe konkurrues.

Duke folur pėr bashkėpunimin dypalėsh Ministri ftoi investimet gjermane tė vijnė nė Shqipėri pėr tė pėrfituar nga mundėsitė qė vendi ofron nė kėtė moment nė shumė sektorė. Ministri pėrmendi ligjet e investimeve strategjike, turizmit, dhe zonave tė lira ekonomike, pėr tė cilat premtoi njė paketė tejet konkurruese dhe agresive pėr investitorėt.

"Tė vetėm jemi dy apo tre milionė konsumatorė, ndėrsa tė integruar nė rajon, tė hapur me tregun e Bashkimit Europian, ne jemi 26 milionė konsumatorė dhe sigurisht qė kthehemi nė njė treg mė interesant dhe mė atraktiv pėr investimet gjermane dhe pėr gjithė investimet e huaja.Shqipėria ka marrė rol jashtėzakonisht aktiv nė bashkėpunimin rajonal pėr tė paraqitur nė Vjenė (nė Konferencėn e ardhėshme pas Berlinit nė gusht 2014) njė hartė tė konsoliduar, tė pėrpunuar bashkėrisht me Kosovėn, me Serbinė, me Malin e Zi, me Kroacinė dhe me Maqedoninė. Frytet e para pėr Shqipėrinė, sigurisht edhe pėr rajonin e pėr disa vende tė tjera tė Bashkimit Evropian, janė paraqitur edhe pas diskutimeve tė fundit me Komisionin", theksoi Ahmetaj.

Ai ftoi biznesin gjerman pėr tė investuar duke iu referuar tenderit pė zonėn e lirė ekonomike qė do tė hapet pas njė muaji nė Spitallė.

Ndėrsa z. Günther Horzetzky vlerėsoi mundėsitė e shumta pėr bashkėpunim me Shqipėrinė dhe nevojėn pėr t’i shtrirė ato nė sektorė tė rinj. „Shanset janė shumė pozitive. Produkti i brendshėm bruto i landit Renani Veriore - Vestfali ėshtė rreth 600 miliardė euro. Ne importojmė produkte tė manifakturės, tekstile dhe kėpucė, lėndė kimike e plastike etj nga Shqipėria, por ne besojmė se mundėsitė janė tė dukshme nė shumė sektorė tė tjerė” tha Sekretari i Shtetit.

Ai ofroi mbėshtetjen pėr krijimin e urave lidhėse dhe tė komunikimit mes bizneseve nė tė dy vendet dhe inkurajoi investitorėt gjermane tė vijnė nė Shqipėri. Ambasadori i Republikės Federale nė Tiranė, Helmut Hoffman duke pėrshėndetur kėtė Tryezė-Dialogu theksoi ndėr tė tjera: „Shqipėria ka njė sėrė potencialesh ekonomike por ka nevojė qė tė pėrmbushė edhe njė sėrė detyrash“.

Themelet e njė bashkėpunimi mė tė gjerė ekonomik gjermano -shqiptar veēanėrisht me landin NRW u hodhėn qysh nė nėntorin e vitit 2013, kur nė qytetin e Esenit u zhvillua Konferenca e parė ekonomike gjermano shqiptare. Kjo Konferencė u mbajt me iniciativėn e Shoqatės Integrative Gjermano - Shqiptare, IDEAL - nėn drejtimin e zonjės Anduena Stephan, e cila si bashkėorganizatore e kėtij Dialogu, u ndal nė rėndėsinė e angazhimit tė kėtij Landi por mbi tė gjitha tė Diasporės sė sotme nė Gjermani qė ėshtė njė kapital qė duhet shfrytėzuar: "Bizneset e diaspores kontribojnė mbi 3 miliardė Euro nė GDP e Landit, punėsojnė me qindra qytetarė tė tij, ofrojnė mundėsi praktikash e trajnimi nga me tė ndryshmet dhe janė model i integrimit nė kėtė land, sepse integrimin e ka njė nga pikat e tij mė tė forta", thotė ajo.

"Por ky potencial ėshtė shfrytezuar shume pak ose aspak nga Shqipėria dhe Kosova, programet dhe projektet mungojnė. Pikerisht pėr kėtė, Shoqata IDEAL dhe Konsullata e Nderit e Shqiperisė nė NRĖ iniciuan kėto ditė dialogu me institucionet me tė rendesishme tė Landit, nėn shoqėrimin e shoqatave mė tė fuqishme ekonomike gjermano shqiptare aktive nė tė”, thekson ajo.
Nė ambjentet e Ambasadės gjermane nė Tiranė, zoti Horzetzky u takua edhe me ministrin e Bujqėsisė, zotin Edmond Panariti dhe zhvilloi njė tryezė pune edhe nė Ministrinė e Mirėqėnies Sociale dhe tė Punės nė praninė e z. Erjon Veliaj.

Kontributet gjermane pėr Shqipėrinė qė nga viti 1990 arrijnė nė njė total prej mė shumė se 1 miliard euro. Tė gjitha projektet e bashkėpunimit bilateral kanė pėr qėllim anėtarėsimin sa mė shpejt tė Shqipėrisė nė BE dhe forcimin e bashkepunimit duke vene diasporen si ura me optimale lidhese per forcimin e ketij bashkepunimi ne qender te tij.”Ditė Dialogu” ishte hapi i parė drejt njė bashkėpunimi mė konkret nė ardhmen me shpresė se Landi NRW do ketė mundėsinė tė bėhet i pranishėm mė shumė nė Shqipėrinė e vogėl, por strategjikisht mjaft e madhe nė rajonin juglindor tė Evropės.

Kontributet gjermane pėr Shqipėrinė qė nga viti 1990 arrijnė nė njė total prej mė shumė se 1 miliard euro. Tė gjitha projektet e bashkėpunimit bilateral kanė pėr qėllim anėtarėsimin sa mė shpejt tė Shqipėrisė nė BE dhe forcimin e bashkepunimit duke vene diasporen si ura me optimale lidhese per forcimin e ketij bashkepunimi ne qender te tij.

Mimoza Kelmendi





Titolo 1

BE kontrollon situatėn greke

Titolo 1

Borxhi do tė financohet nga bankat

Titolo 1

Rritja prej 3% e qėndrueshme